Dantų ėduonis – tai infekcinė liga, kurią sukelia dantų apnašose bei akmenyse gyvenančių bakterijų išskiriami toksinai. Bakterijų išskiriamos rūgštys sukelia danties audinių demineralizaciją. Progresuojant danties audinių demineralizacijai vystosi ėduonis, dantyse atsiranda ertmės, kurias buitiškai vadiname „skylėmis“. Yra išskiriamos keturios ėduonies stadijos:
-
Ėduonies dėmė;
-
Paviršinis kariesas;
-
Vidurinis kariesas;
-
Gilusis kariesas, kuris dažnai susisiekia su pulpa.
Pirmojoje ėduonies stadijoje dažniausiai stebimas patamsėjimas danties paviršiuje, kuris neperžengia emalio ribų. Tokio pažeidimo gydymas dažniausiai labai konservatyvus – gera burnos higiena, dantų pastos su fluoridu naudojimas, fluorido preparatų aplikacijos pagal poreikį. Nekreipiant dėmesio į atsiradusią dėmelę, vystosi paviršinis kariesas – dėmelės vietoje vystosi duobutė, vėliau ertmė, kuri palaipsniui didėja. Dantų ėduonis progresuoja dėl įvairių priežasčių: mikroelementų trūkumo maiste, gazuotų gėrimų bei maisto, kuriame gausu pridėtinio cukraus, vartojimo, nepakankamos individualios burnos higienos. Skausmą pacientas dažniausiai pradeda jausti, kai ėduonies pažeidimas būna pasiekęs trečią arba ketvirtą stadiją ir pradedamos dirginti dantyje esančios nervinės skaidulos. Iš pradžių jaučiamas jautrumas patekus saldžiam maistui, o vėliau jautrumas/skausmas terminiams dirgikliams, kurį gali tekti malšinti vaistais.
PLOMBAVIMAS
Tai ėduonies gydymo būdas, kurio metu pašalinami ėduonies pažeisti audiniai, ertmė sandariai užpildoma ir taip užkertamas kelias tolimesniam ėduonies plitimui bei dantų skausmui. Laiku atlikus ėduonies pažeisto danties plombavimą dantis išsaugomas gyvas, išvengiama danties kanalų gydymo. Prieš plombuojant atliekama vietinė nejautra, todėl gydymo metu nejaučiamas skausmas. Dantis preparuojamas stengiantis išsaugoti kuo daugiau natūralių danties audinių bei struktūros. Dantis plombuojamas naudojant naujausius kompozito užpildus. Plombavimo metu atkuriama natūrali danties anatomija. Po plombavimo gydytas dantis gali būti kurį laiką jautresnis terminiams dirgikliams.